Istorija

Pradžia

Augustavo teritorijoje iki XIII a. pabaigos gyveno baltų tauta - jotvingiai, kuriuos 1283 m. sumušė kryžiuočiai. Vėliau šios žemės visiškai ištuštėjo ir nebuvo apgyvendintos iki 1422 m.

Augustavo atsiradimo kūrėjas - Žygimantas Augustas II. Sklaido dvi miesto įkūrimo legendos. Viena pasakoja apie tai, kaip medžioklės pušynuose metu karalius paklysta ir suranda pastogę šios teritorijos gyventojo namuose. Antroji pasakoja apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės pirmuosius susitikimus Augustavo miškuose. Tiesa yra tokia, kad Žygimantas Augustas tikrai buvo susižavėjęs šiomis apylinkėmis, todėl nusprendė pastatyti miestą.

1557 m. gegužės 17 d. Augustavui suteiktos Magdeburgo teisės. Tai Žygimantas Augustas -paskutinysis Jogailaičių dinastijos karalius - suteikė šiam miestui vardą ir herbą (jame matyti susipynę inicialai S.A. - Sigismundus Augustsus).

Miestas tapo aplinkinių kaimų prekybos centru, pro kuriuos bėgo kelias, jungiantis rytų Lenkijos pakraščius su Gardinu ir Baltijos uostus: Karaliaučių ir Gdanską bei Poznanę.

Miesto žydėjimas ir karas (XVI-XVIII a.)

Nežiūrint to, kad Augustavas stovėjo ne itin palankioje vietoje, jis vystėsi gana greitai. Tai įrodo didėjantis amatininkų skaičius - ypač kepėjų, skerdikų, batsiuvių, kalvių ir račių. Laikui bėgant mieste buvo pastatyti du malūnai, lentpjūvė, rūdos kasykla ir smalos gamykla. Iki 1569 m. miestas priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijai. 1570 metais įkurta Augustavo seniūnija. Miesto vystymąsi sustabdė sudėtinga valstybės situacija ir prasidėję karai. Per švedų tvaną (1656 m.) miestą sudegino totoriai, o trečiojo šiaurės karo metu (1700-1721) vietinius gyventojus užpuolė maras.

Kiti vystymosi etapai

Miestas atgimė antroje XVIII a. pusėje. Vėl gyvenvietę pradėjo apgyvendinti amatininkai ir pirkliai. Gyventojų tarpe atsirasdavo vis daugiau žydų. 1795 m. miestą užėmė prūsai, o 1807 ir 1812 metais Napoleono kariuomenė. Čia nakvojo pats Napoleonas I Bonapartas, keliaudamas į Prancūziją iš Rusijos kampanijos. Po Vienos Kongreso (1815 m.) Augustavas atsirado Lenkijos Karalystės ribose. Taip buvo įkurta Augustavo vaivadija su sostine Suvalkuose, o 1837 m. pakeista į Augustavo guberniją.

Augustavo kanalo statyba

Intensyvaus miesto plėtimasis XIX a. dvidešimtaisiais ir trisdešimtaisiais metais siejasi su Augustavo kanalo statyba. Kanalas turėjo tapti vandens keliu, jungiančiu Vyslos ir Nemuno upes. Norint išvengti muito, planuota buvo Nemuną su Baltijos jūra sujungti Ventos-Dubysos kanalu. Augustavo kanalo statyba pradėta 1824 m. Jai vadovavo gen. Ingacy Prądzyński. Miesto vystymąsi (ir kanalo statybą) nutraukė 1831 m. sukilimas. Kanalą užbaigta statyti 1838 m., tačiau jis negavo tokios ekonominės reikšmės, kokios buvo siekta.

Kovos Augustavo teritorijoje

Vietiniai gyventojai dalyvavo visuose XIX a. sukilimuose Lenkijoje. Per Sausio sukilimą Augustavo miškai tapo partizanų namais. Šiandien 1863 m. įvykius primena kapų paminklai vietovėse Krasnymborze, Kozi Rynek, Powstańce, Skieblewo. 1898 m. statomų caro kareivinių metu Augustave ištiestos traukinių pervažos vėl atgaivino miesto ekonomiką. Deja, ne ilgam. I pasaulinio karo įvykių metu vokiečiai sunaikino miesto periferijas.

XX a. tarpukario žydėjimas

Po karo Augustavas atstatytas. Pradėjo vystytis švietimas, politinis gyvenimas, ekonomika ir kultūra. Be to, išsivystė ir medienos pramonė. Kūrėsi pirmosios poilsiavietės, tuo tarpo "Dom Turysty" (Turisto namai) - šiandien "Hetman" ir "Yacht Club Rzeczypospolitej" - vėliau Wojskowy Dom Wypoczynkowy (Kariniai poilsio namai). Tarpukariu Augustavas tapo populiariausiu Lenkijos kurortiniu miestu. Čia poilsiavo politinis ir karinis II Respublikos elitas, t.y. prezidentas Ignacy Mościcki, ministras Józef Beck ir maršalas Edward Rydz-Śmigły. Miestui didelę įtaką darė čia apsistojęs pulkininko Bolesław Mościcki vardo I Krechowieckie kavalerijos pulkas. Pulkui priklausė paprasti vietos gyventojai. Jis kovojo Lvove, užiminėjo pamarį, dalyvavo išvykoje į Kijevą ir kovoje prie Komarovo.

Tragiški II pasaulinio karo įvykiai

Regiono vystymuisi sutrukdė karas. Rugsėjo kampanijos pabaigoje 1939 m. Raudonoji Armija užėmė Augustavo apylinkes. 1939 m. spalio 6 d. I Krechowieckie kavalerijos pulko paskutinieji kariai karą pralaimėjo prie Kocko. 1941 m. birželio 22 dieną į miestą įžengė vokiečiai. Drąsieji Augustavo gynėjai kovojo gen. Vladislovo Anderso pulke prie Monte Cassino, Lenino, Piedemonto, Bolonijos, Pajūrio pylimo ir kovėsi už Berlyną. Augustavo srityje sukurtos itin stiprios AK (Armija Krajova) struktūros. Vietiniai žmonės tiek iš sovietų, tiek iš vokiečių pusės kentėjo nuo persekiojimų. 1944 m. spalio 24 dieną Augustavą išvadavo Raudoniji Armija. Per sekančius tris mėnesius miestas stovėjo fronto linijoje, todėl buvo sunaikinta apie 70% materialinio turto.

1945 m. liepos mėn. sovietai apsupo Augustavą, kad būtų sugauti visi Augustavo pušynuose pogrindyje besislapstantys ir už nepriklausomybę kovoję kariai. Areštuota apie 2 tūkst. žmonių, iš kurių apie 600 prievarta apklaustų ir išvežtų į nežinią. Visi tie žmonės žuvo nežinomomis sąlygomis. Tai buvo didžiausias po II pasaulinio karo atliktas nusikaltimas.

Pokario metai ir Lenkijos Liaudies Respublikos laikai

Karo veiksmai sunaikino 70% Augustavo. Iš karto po karo prasidėjo ekonomikos atstatymo darbai. Susikūrė pramonės centrai ir naujos poilsiavietės. Kadangi miestas turi gydomųjų vertybių, 1968 metais atlikti pirmieji giluminiai gręžimai. Jų metu atrasti gydomųjų vandenų klodai. 1972 m. pradėta mineralinio vandens „Augustowiankaˮ produkcija. Vanduo iškasamas iš giliausio Lenkijoje gręžinio (482 m), esančio pačiame Augustavo pušyno centre. 1970 m. gruodžio mėn. miestas gavo kurorto statusą, o 1976 m. pradėjo veikti sanatorija „Budowlaniˮ. Tapo žinomu visoje Lenkijoje vasaros kurortiniu miestu. Apie jį prašyta nemažai dainų: „Augustowskie noce” Maria Koterbska ir „Beata” Janusz Laskowski dainose. 1958 m. suorganizuotas I ogólnopolski Zlot Turystów PTTK na Gołej Zośce (Turistų suvažiavimas pusiasalyje Goła Zośka), 1959 m. sukurtas filmas „Miejsce na latoˮ, tapęs priedu kine, vyko įvairūs filmavimai „Ostatni strzał” (1958), „Płyną tratwy” (1960), „Ranny w lesie” (1961) ir kt. Apie Augustavą buvo rašyta pačiuose populiariausiuose žurnaluose, pavyzdžiui, "Przekrój".

Augustavas šiandien

Po 1989 m. miesto vadovai vystė Augustavą, kurdami jį vis patrauklesniu ir naujoviškesniu turistiniu kurortu. 1993 m. miestas pilnai gavo kurorto statusą. Pasirengimo narystės ir EU fondai padėjo miestui pastatyti pasivaikščiojimo bulvarus prie upės Netta ir ežero Necko bei ištiesti rotušės grindinį. 1999 m. atidarytas Augustave pirmasis Lenkijoje vandens slidžių keltuvas. 90-ųjų metų pabaigoje miestas tapo laivų statybos taškas. Čia veikia jachtų gamykla Balt Yacht ir Ślepsk, priklausanti didžiausiai tokio tipo įmonei Lenkijoje ir eksportuojanti didelę dalį gaminių į Rytų Europą. Augustave taip pat yra viena šiuolaikiškiausių taboka pramonės įmonė Europoje, priklausanti koncernui British American Tobacco. 2014 m. atidaryta Augustavo apylanka.

Šaltiniai:

J. Szlaszyński, A. Makowski, Augustów. Monografia historyczna, Augustów 2007